Šių metų gegužės mėnesio pirmasis sekmadienis – tai Motinos dienos ir maldų už dvasinius pašaukimus diena. Šio sekmadienio Evangelija ragina pamąstyti apie gyvenimo tikslą – klausyti ir gyventi Jėzaus žodžiu bei vadovautis Jo mokymu, idant pasiektume amžinąjį gyvenimą su Dievu.
Kas šiandien yra didžiausias sielos vagis ir plėšikas? Tai informacijos gausa, kurioje taip dažnai paskęsta jauno žmogaus siela. Laisva prieiga prie bet kokios informacijos internete ir laisvė rinktis neretai jauną žmogų atveda į plėšikų ir sielos vagių pražūtingas pinkles. Šiandienos pasaulis, atsisakęs tikėjimo ir dvasinio gyvenimo normų, nenumaldomai šliaužia į mirties kultūros patamsius...
Gerojo Ganytojo sekmadienį į mus kreipiasi Jėzus, primindamas, kad tik pasikliaujant Dievu ateinama į žmogaus dvasinio gyvenimo centrą su ramybe ir taika, be atbulinių minčių, pagundų ir beviltiškų troškimų skatinimo.
Korėjos karo metu (1950–1953) mirštantis kareivis karo ligoninėje paprašė kunigo, tačiau tokią akimirką niekur nebuvo galima rasti kunigo. Šalia gulintis sunkiai sužeistas karys, išgirdęs mirštančiojo prašymą, atsiliepė: „Aš esu kunigas.“ Medikas jį sudraudė: „Net negalvok. Jei sujudėsi, pats mirsi.“ Bet sužeistas kunigas kapelionas atsiliepė: „Žmogaus siela nepalyginamai labiau vertingesnė, negu tos kelios mano gyvenimo valandos, kurios liko man.“ Tada abu sunkiai sužeisti kariai pasisuko veidu vienas į kitą, atlikus šv. Išpažintį ir laikydami vienas kito delnus abu atidavė savo dvasią Viešpačiui.
Šiandien dera prisiminti ir tai, kad kiekvienas krikščionis yra ganytojas. Tėvai yra savo šeimų ganytojai, mokytojai – mokinių, valdžios atstovai – pavaldinių. Visi mes esame atsakingi ne tik už save, bet ir už visus, kurie vienokiu ar kitokiu būdu nuo mūsų priklauso.
Jėzaus pasakyti žodžiai: „Aš atėjau, kad žmonės turėtų gyvenimą“ (Jn 10, 10), mums primena: Jėzus mirė ant kryžiaus ir Prisikėlė ne veltui, bet kad mes gyventume tikrą, o ne suvaidintą gyvenimą.
Kun. Egidijus ARNAŠIUS
